pastirti

pastìrti intr. Rtr, Š; H162, N, M, L, LL319, pastỹrti K, Rtr 1. kiek sukietėti, pasidaryti nelanksčiam: Nuo tikšo ir nuo purvo kaip išdžiūsta, pastỹręs drabužis J. Nuo šalto vandenio pastìrsta koštuvis – reikis šiltu mazgot Ktk. Šašukai pastỹrę buvo Grd. ║ Erž kiek sukietėti, sustingti (ppr. nuo šalčio): Purvynai gavo pastỹrti – prastas kelias Šts. Šįryt jau tikrai rudens pradžia – pastỹrusi Brs. Žemė pastyrusi ir sušalusi juoduoja Žem. Šiąnakt buvo didelė šalna – purvas ant kelio pastỹręs Šmk. 2. pasidaryti nejudriam, sustingti (ppr. nuo šalčio ar kraujo apytakos sutrikimo): Štyvas, pastyręs R338, MŽ453. Tas jau visai pastỹręs K. Man pirštai iš šalčio pastỹrę KII203. Kai tik tą adatą įleido, mergučė pastỹro, i nėr Jrb. Čia pat išsitiesė ant žemės pastiręs, nei gyvas, nei miręs K.Bor. Imkit jį greičiau ir neškit į lovą, gali nugriūt – stovi pastìręs kai stulpas Ml. Tik pasidarė baltas an burnos, pastìro visas ir, atrodo, jau gatavas Pns. Ar sergi? Esi toks pastỹręs Sg. Liežiuvis išsikorė, ir pastìro Pv. Piemeniukam davė duonos plutą, kad pastirę jie nebūtų LTR(Pn). Merga eina pastỹrusi, kaip kaulą prarijusi Užv. Pulsas pradeda greitai mušti, o kojos pastirsta TS1900,10-11. Burna išdžiūvo, liežuvis pastiro BsPII60. Kad aš dabar žiūriu, kad ta avis šlubuo[ja], pastỹrus tokia Jrb. Kai in darbą, tai pastìręs Prng. Jo lūpos pastyra Ns1832,11-12. ^ Nei gyvas, nei miręs, visas pastỹręs (apie pasipūtusį žmogų) Tt. Pastyręs kaip žirnių kirmis D166psl. Kas kaip šuo vis bliuznij, tepastirsta jo liežuvis! A1884,257.

pastìrusiai adv., pastỹrusiai: Jis … norėjo tą vyrytį su ranka nutvert, o jam, teip pastyrusiai su ranka begriebiant, motina tarė BsMtII136. ║ negyvam sustingti: Lavonas pastỹręs J. Radome jį negyvą, jau pastìrusį Skrd. Ką jis atgis – jau visai pastìręs! Prn. Ėmė plakt viduriais [paršas] ir pastỹro Gs. Ištrauk žiemą iš aketės žuvį, ir pastỹra Dkš. O tetos kalbėjo, kad nebepareisi, ir Eivutė numirs, o tėtė nusigers ir pastirs tame purve LzP. Pastyręs kūnas grabe gulės N. ^ Gimęs nevalyvas ir numiręs nepastyręs Tr. Kol turtingas numirs, tai neturtingas pastirs LTR(Sml). O tas mūsų buvusis [viršininkas], kad jis pastirtų, – ar tai buvo galva? A.Gric. Rytą vakarą verda lapynę, norint pastỹrk Tv. Kad aš meluoju, kad čia i pastir̃č! Klt. ║ Dov padėrti, apsiblausti (apie akis): Į lovą keliam, akys pastỹro, ir numirė Skr. Tas vaikas veiza veiza, tos akys tokios pastỹrusios Trk. Pastyrusiomis akimis ji žiūrėjo į kažką nematomą I.Simon. Ragena matinė, vyzdys išsiplėtęs, pastiręs EncIX140. Mirštančio žmogaus akys pastỹrsta Šlu. ║ nuo stiprių pojūčių pasidaryti nejudriam, nustėrti: Neklauso: pasakai – pastỹrna kaip medis DūnŽ. Pašoku į šalį, visas pastyrù, baisiai išsigąstu Všt. Aš net pastiraũ iš baimės Ps. Barėsi, pyko, iš piktumo net pastìro Kt. Išgirdau, kad vaikas apsivertė (išvirto iš valties), pastyraũ ant sykio, nepaeinu, ir gana Skr. Bene pastyrote jau iš išgąsčio? – klausė boba Žem.

3. atsikišti: Nupliko, tokie plaukgauriai pastỹrę Krš. Muslinuota, krakmoluota, ir eis pastyrusi kaip pūslė Žem.

◊ puikýbe pastìrti išpuikti, pasidaryti išdidžiam: Kad jis puikýbe pastìręs Dkš.

\ stirti; antstirti; apstirti; atstirti; įstirti; išstirti; nustirti; pastirti; perstirti; prastirti; pristirti; sustirti; užstirti